- arklininkas
- 2 arkliniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2); B 1. J, K naktigonis, arklių prižiūrėtojas: O, mano vaikas jau pats tas arkliniñkas Srv. Arklininkai naktimis ..., ugnį susikūrę, ... suguldavo BsMtII136. Arkliniñkai daug privargdavo – per dieną dirba, naktį nemiega, joja arklius ganyt Vl. 2. arklių mėgėjas, žinovas: Dėdė buvo didelis arklinỹkas Trs. Tauginai tai buvę arklininkai, patys kad ir nevalgę, o arklius šėrę iš paskutinės TŽIV126. Anas buvo arklinỹkas, vis gražiais arkliais važinėdavo Ds. 3. sm. raitininkas: Kareivių arklininkų led pusę surado, o pėsčiokų kareivėlių nė skaityti negavo JD1538. 4. Rm arklių pirklys, vertelga: Arklininkai, paveizdėję į dantis bėrelio, susiraukė ir ėjo šalin M.Valanč. 5. sm. arklinis vilkas: Arklininkai puola dažniausiai arklius rš. Būdavo ne tik šuninykų, ir arklinỹkų [vilkų] Jnšk. 6. arklių vagis: Arklinỹkas apvogė mus Lz.
Dictionary of the Lithuanian Language.